- kretulas
- krẽtulas sm. (3b) 1. J.Jabl, J, LVII274, Erž didelis rėtis grūdams nuo pelų, šiaudagalių atskirti, kretilas: Pasirišk krẽtulą ir išvėtyk tus pelus Mžk. Atsistodavo ant suolo ir judindavo kretulą [vėtydami] rš. Šituos javuos dar yra pelų, leisma juos par kretulą Krp. Reiks iš naujo dratais išpinti krẽtulą Rs. 2. didelė apvali pintinė pašarui nešti, doklas, tarankis: Su krẽtulu neša šieną, pelus Tt. Peludė[je] raste krẽtulą, parneškiat pelų karvėms Vkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.